Michėjo 1

₂Klausykitės, visos tautos,

išgirskite, visi gyvenantieji žemėje!

Teliudija prieš jus Viešpats DIEVAS,

Viešpats iš savo šventosios buveinės!

₃Žiūrėkite! Viešpats palieka savo buveinę,

jis nužengs ir eis žemės aukštumomis.

₄Po juo kalnai sutirps

ir nutekės žemyn į slėnius

kaip vaškas arti ugnies,

kaip vandenys, pilami ant stataus šlaito.

₅Visa tai – dėl Jokūbo nusikaltimo

ir dėl Izraelio namų nuodėmių.

Koks gi Jokūbo nusikaltimas?

Argi ne Samarija?

Koks gi Judo aukštumų alkas?

Argi ne Jeruzalė?

₆Todėl paversiu Samariją

griuvėsiais tuščiame lauke,

vieta vynuogynams veisti.

Sumesiu į slėnį jos akmenis,

atidengsiu jos pamatus.

₇Bus sudaužyti visi jos drožiniai,

sudegintas ugnyje visas jos kekšavimo atlygis

ir sunaikinti visi jos stabai.

Juk kaip kekšės atlygį ji juos surinko,

todėl kekšės atlygiu jie ir vėl taps.

₈Todėl raudosiu ir vaitosiu;

vaikščiosiu basas ir nuogas,

raudosiu liūdnai kaip šakalai,

liūdėsiu kaip stručiai.

₉Jos žaizda neužgydoma,

nes apėmė Judą,

pasiekė net mano tautos vartus,

pačią Jeruzalę.

₁₀Gate to neskelbkite,

nuo ašarų susilaikykite,

Bet Leafroje raitykitės dulkėse.

₁₁Eikite sau,

Šafyro gyventojai,

nuogi ir susigėdę.

Neišeina Caanano gyventojai;

Bet Ecelis vaitoja

ir atims jums savo paramą.

₁₂Maroto gyventojai tikėjosi palaimos,

tačiau atėjo iš VIEŠPATIES nelaimė

prie Jeruzalės vartų.

₁₃Kinkykite žirgus į kovos vežimus,

Lachišo gyventojai!

Lachiše, tu buvai nuodėmės pradžia

Siono dukteriai,

nes Izraelio nusikaltimai

kyla iš tavęs!

₁₄Todėl duosi atsisveikinimo dovanų

Morešet Gatui.

Achzibo namai bus apgaulė

Izraelio karaliams.

₁₅Vėl atvesiu užkariautoją jums,

Marešos gyventojai.

Izraelio šlovė ateis

į Adulamą.

₁₆Nusiskusk galvą, raukis plaukus

dėl savo išpaikintų vaikų,

pasidaryk plika kaip erelis,

nes jie išėjo iš tavęs į tremtį.